Kam?
Atsakymo į šitą klausimą nėra ir nebus..
Gal vieniem, kad atsistot, jėgu atrast..
Kitiem, kad nuo bėdų pabėgt sugebėtų, o gal tik tam, kad pasedėti vienas tyloje galėtų, o gal tik tam, kad vienas savyje vienatvę paslėptų ir galva sunkią neturėtų kam ant peties padėti..
Bet užtenka man žiurėti į Tave, kad suprasčiau kas yra jaukumas, ir užtenka akimis Tave man liesti, kad suprasčiau kas yra švelnumas..
Kodėl, kaip žodžiai pinasi?
Nebemoku jų rišliai delioti, o gal ir nemokėjau, apsimetinėjau, bet to ir nereikėjo..
Be žodžių supratai mane kai buvo man sunku, kai buvo lengva dalinau Tau savo džiaugsmą, kai būdavo sunku paimdavai dalį mano skausmo..
Ačiū Tau..
Tai turbūt nebuvo nei dienos be pykčiu atkarpos..
Atsiprašau, kad palikau, bet kitaip ir būti negalėjo..
Pasaulis pasisuko mum į kitą puse, nors ir dalinau save per puse, to mum neužteko, kad galėtume kartu prabusti..Aplink tylu, girdžiu šaukimą Tavo..
Prisimenu kai visa tai dar buvo mano, išslydo man iš rankų laime, kad išspaudžiau ją savuos delnuos..
Prisimenu 2010-ųjų vasarą,kai prasidėjo visa tai, ką aš galėjau pasaka vadinti, nėra sunku man visko prisiminti, bet aš tikiu, kad laikas bėgs, bėgs ir paliks tiktai dulkėtus prisiminimus apie Tave..
Žinai, bandau save apgauti, dabar jau būtų nedrąsu man apkabint Tave..
Ne valanda ir ne savaitė jau prabėgo..
Laikas bėga ir nieko panašaus nebebus, turiu daugybe klausimų, bet atsakymų nėra..
Sunku, bet aš kenčiu, nepalūžti sau pasižadėjau, o gal be reikalo savim pasitikėjau?
Ir jei galėčiau viską aš pakeisti - pakeisčau..
Ir jei galėčiau aš paimt Tavo skausmą-paimčiau.
Ir jei prabudus, Tu ryte pajusi keistą jaudulį savo širdyje, žinok, kad visą naktį buvo man sunku, mintys sukosi apie Tave..
Tikiu aš ateitim, tikiu Tavim, tikiu, kad nepamirši tikiu, kad nepamirši visko kas brangu mum buvo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą